2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

„Pinigų kartos" tyrimas: vanduo iš čiaupo -- saugus gerti ?



Sveikos mitybos specialistai atkakliai primena — per dieną žmogus turi išgerti mažiausiai du litrus vandens. Tačiau kokio? Gazuoto? Negazuoto? Iš čiaupo? Ar — parduodamo parduotuvėse, iš butelių? „Pinigų kartos” komanda – Viktorija Rinkevičiūtė ir Skirmantas Jankauskas – aiškinasi, kuo skiriasi mineralinis ir vanduo iš čiaupo. Ir ar pastarąjį gerti saugu

2010 m. spalio 26 d., antradienis

Šiek tiek patarimų, kuriuos suradau:

*Mirštate iš alkio? Anat dietologų, laikantis dietos, į valias galima valgyti tik daržovių.Tad jomis ir “apgaukite” gurgiantį skrandį.

*Niekada nevalgykite daugiau kaip dviejų patiekalų iš karto.

*Pripraskite valgyti sedėdami prie stalo.Jokių užkandžiavimų pakeliui į darbą ar namo.

*Apėmus silpnumo akimirkai, viršijote kalorijų kiekį? Kitą dieną laikykitės iškrovos dietos: valgykite vien vaisius ar daržoves.

*Nenumaldomą alkį numalšinkite padeda vaisių tirščiai. Užšaldykite formelėse ir pajutusi alkį lėtai sučiulpkite(aišku, jei nesergate angina). Skrandį apgausite ir sukrimtusi raugintą agurkėlį ar sugraužusi džiovintos rupios duonos.

*Laikydamiesi dietos, nebūtinai turite atsisakyti mėgstamų patiekalų.Tarkim, jei labai užsinorite picos, ją ruoškte be mėsos ir padažų, o su daržvėmis, grybais. Apibarstykite ne fermentiniu, o liesu varškės sūriu, pagardinkite bazilikais ar picos prieskoniais.

*Jei nežmoniškai užsimanysite draudžiamo produkto, pasakykite sau: “Palūkėk, galėsi suvalgyti, bet truputį vėliau, po 20 minučių”.Greičiausiai per tą laiką išgaruos šios nuodėmingos mintys. Atminkite: mažiau pagundų kils, jei nesėdėsite nieko neveikdama.

*Per pietus liemenį apjuoskite diržu.Suvalgius per daug, jis iškart įsitemps ir sužinosite, kad laikas kilti nuo stalo.

*Kaip turėtų atrodyti sveiki pietūs?- Pusę lėkštės turi užimti daržovės, kita pusė dalijama į dar 2 dalis. Vieną iš jų turi užimti žuvis/višta/mėsa, o kitą- tamsūs ryžiai, grikiai, kitos kruopos arba virtos bulvės. Venkite padažų, ypač jei daržovės paruoštos su aliejumi.Ar valgyti sriubą, ar ne, jūsų pasirinkimas, tačiau ji irgi neturėtų būti riebi.Beje, per pietus galima valgyti ir vegetarinių patiekalų, pvz.: virtus kietagrūdžius makaronus arba grikių košę su pienu.

2010 m. spalio 24 d., sekmadienis

Dienos anekdotas su R.Bingeliu: kodėl perkami apatiniai?

2010 m. spalio 3 d., sekmadienis

Sveikas poilsis Birštone

Vitaminai 7 gyvenimo tarpsniams


JAUNESNIEMS NEI 5 METŲ VAIKAMS LABAI SVARBU PAKANKAMAI GAUTI VITAMINO D IR GELEŽIES

Sveikiems suaugusiems žmonėms gali ir neprireikti papildomai vartoti vitamino D, nes šis vitaminas pasigamina organizme savaime, saulei veikiant odą. Tačiau iki penkerių metų amžiaus jo reikia gauti papildomai, kad sutvirtėtų kaulai, dantys ir vaikas nesusirgtų rachitu. Vitamino D gausu riebioje žuvyje, menkės kepenyse, šiek tiek mažiau - kiaušiniuose ir riebiuose pieno produktuose. Tačiau maiste esančio vitamino kiekio vaikui neužteks.

Ką tik gimę kūdikiai geležies atsargų turi šešiems mėnesiams, tačiau su motinos pienu jos gauna labai mažai. Todėl pradėjus maitinti vaiką įprastu maistu, į jo meniu reikia įtraukti šiek tiek raudonos mėsos arba maistelio, kuriame yra geležies.

PAAUGLIAMS YPAČ REIKIA KALCIO, GELEŽIES IR CINKO

Šiame amžiaus tarpsnyje auga kaulai, todėl kalcio reikia daugiau nei suaugusiems. Jeigu šiuo metu kalcio bus suvartojama pakankamai, vėliau kaulai bus stipresni. Rekomenduojama dienos norma mergaitėms 800 mg, o berniukams - 1000 mg. Toks kalcio kiekis (t.y. 800 mg) yra trijose stiklinėse neriebaus pieno.

Ir berniukams, ir mergaitėms būtina gauti reikalingą geležies normą, kad būtų apsisaugota nuo fizinio ir psichinio išsekimo. Geležies šaltiniai - raudona mėsa ir kepenys, taip pat žaliosios lapinės daržovės ir džiovinti vaisiai. Dideles geležies dozes gali skirti tik gydytojas. Esant skurdžiai mitybai arba gausioms menstruacijoms nuo geležies trūkumo geriausiai gali apsaugoti multivitaminai su geležimi.

Cinkas labai svarbus normaliam reprodukcinės sistemos išsivystymui, todėl paaugliams jo labai reikia. Jeigu trūksta cinko, gali sutrikti skonio jutimas arba išsivystyti anoreksija. Manoma, kad dėl cinko trūkumo paaugliai gali tapti agresyvesni, linkę į nusikaltimus. Taip pat cinkas reikalingas odai, todėl jeigu jo netrūksta, ne taip vargina jaunatviniai spuogai. Puikūs cinko šaltiniai - žuvis, mėsa ir grūdai.

20-40 METŲ AMŽIAUS ŽMONĖMS DAUGIAU REIKĖTŲ GELEŽIES, ANTIOKSIDANTŲ IR FOLINĖS RŪGŠTIES

Vaisingo amžiaus moterims geležies reikia beveik dukart daugiau nei vyrams. Tačiau papildomai geležies priedus turėtų vartoti tik tos moterys, kurių menstruacijos yra labai gausios.

Antioksidantai, pvz., vitaminai E, C, cinkas ir selenas, reikalingi tam, kad būtų sveika sperma. Todėl vyrai, ketinantys turėti vaikų, turėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių ir grūdų.

Planuojančiai pastoti moteriai reikia šiek tiek daugiau folinės rūgšties, negu jos yra maiste. 400 mcg per dieną sumažina riziką, kad kūdikiui bus įgimta spina bifida (stuburo vystymosi anomalija)

NĖŠTUMO METU SVARBU PAKANKAMAI GAUTI KALCIO, VITAMINO D, GELEŽIES IR OMEGA-3 RIEBIŲJŲ RŪGŠČIŲ

Kalcio nėštumo metu reikia tam, kad gerai susiformuotų kūdikio kaulai ir dantys. Daugiau valgykite žuvies konservų, špinatų, pupelių, sezamo sėklų, džiovintų figų, apelsinų ir baltos duonos.

Geležis užtikrina gerą vaisiaus kraujotaką, todėl jos trūkstant nėščia moteris gali tapti anemiška. Nors nėštumo metu organizmas daug geriau absorbuoja geležį, reikia nuolatos stebėti, kad jos nepritrūktų. Omega-3 riebiosios rūgštys gali būti itin svarbios formuojantis vaisiaus smegenims. Todėl nėštumo metu svarbu valgyti daugiau riebios žuvies, taip pat žalių lapinių daržovių bei sėmenų.

MAITINANT KRŪTIMI REIKIA DAUGIAU VITAMINŲ A, B, TAIP PAT KALCIO, GELEŽIES IR CINKO

Maitinimo krūtimi laikotarpiu vitamino A poreikis padidėja 50 proc. - jo daugiau galima gauti papildomai valgant špinatus, brokolius, mango vaisius, riebius pieno produktus, kepenis. Vitaminas A svarbus kūdikio augimui ir vystymuisi.

Jeigu motina maitinimo metu negauna reikalingo vitamino B kiekio, ji gali tapti depresiška, pavargusi, jai gali pritrūkti pieno. Padidinti vitamino B kiekį galima papildomai suvalgant košės arba dribsnių su neriebiu pienu. Kiti vitamino B šaltiniai - mėsa, pienas, rupi duona ir bulvės.

Maitinimo krūtimi metu padidėja kalcio poreikis, nes kalcis iš motinos organizmo pasišalina su pienu, o jo reikia, kad augtų kūdikio kaulai. Jeigu maiste trūksta kalcio, jis “atimamas” iš motinos kaulų. Kad taip neatsitiktų, kasdien užteks išgerti po dvi stiklines neriebaus pieno.

Didesnis cinko kiekis reikalingas tiek motinos, tiek vaiko imuninės sistemos stiprumui. Be to, jeigu motinos piene trūksta cinko, kūdikis prasčiau auga. Cinko šaltiniai - jautiena, žuvis, austrės.

40-60 METŲ ŽMONĖMS REIKIA DAUGIAU KALCIO, FOLINĖS RŪGŠTIES IR VITAMINO E

Menopauzės laikotarpiu moters organizmui reikia daugiau kalcio - norint apsisaugoti nuo osteoporozės (kaulų retėjimo) kasdien reikėtų suvartoti iki 1000 mg. O vitaminas D padeda kalciui organizme geriau absorbuotis.

Vis daugėja tyrimų, kuriuose nustatoma, jog 40-50 metų vyrams reikėtų vartoti daugiau folinės rūgšties. Šis vitaminas padeda sumažinti homocisteino kiekį (jam padidėjus kyla infarkto rizika). Daugeliui vyrų didelis hemocisteino kiekis nulemtas genetiškai, todėl vartoti folinę rūgštį tikrai naudinga.

40-50 metų žmonėms didėja infarkto rizika. Būtent šiame amžiuje reikėtų daugiau vitamino E. Kasdien suvartojant 200-400 TV vitamino E mažėja miokardo infarkto rizika vidutinio amžiaus vyrams, sergantiems krūtinės angina.

60-70 METŲ ŽMONĖMS REIKIA DAUGIAU ANTIOKSIDANTŲ, VITAMINO D IR KALIO

Antioksidantai (tarp jų vitaminai C, E, beta karotinas ir selenas) gali padėti apsisaugoti nuo ląstelių išsigimimų, priešlaikinio senėjimo ir netgi raukšlių. Jeigu nenorite reguliariai valgyti vaisių ir daržovių, reikėtų vartoti maisto priedus.

Kaip ir pirmaisiais gyvenimo metais, taip ir dabar labai svarbu papildomai vartoti vitamino D - kad apsisaugotumėte nuo kaulų lūžių. Manoma, kad vitamino D vartojimas gali sumažinti osteoartrito simptomus.

Kalis žmogui svarbus visą gyvenimą, tačiau pagyvenusiems žmonėms jis ypač reikalingas, nes padeda išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Kalio gausu daržovėse ir vaisiuose, ypač bananuose.